Kaip galite padėti patys sau psichoterapijoje? Kaip išspausti maksimalią naudą iš tokio subjektyvaus ir sunkiai apibrėžiamo patyrimo. Keli pasiūlymai.

Psichoterapija daugeliui tebėra nežinoma žemė. Dar neįžengę į kabinetą, klientai turi daugybę išankstinių nuostatų, kurios tikrai ne visuomet veikia jų naudai. Kai kurios nuostatos lieka gajos ilgus metus, neleisdamos maksimaliai pasinaudoti tokia svarbia galimybe pakeisti savo gyvenimą.

Nėra dviejų visiškai vienodų psichoterapijos procesų, ir tai, ką nugirstate iš pažįstamų, ką matote kino filmuose, gali visiškai neatitikti to, ką patirsite jūs. Net eidami pas psichoterapeutą, kurį kas nors rekomendavo, nebūtinai ten rasite žmogų, kurį įsivaizdavote, klausydamiesi atsiliepimų.

Kaip galite padėti patys sau psichoterapijoje? Kaip išspausti maksimalią naudą iš tokio subjektyvaus ir sunkiai apibrėžiamo patyrimo.

Keli pasiūlymai:

1. Atlikite parengiamuosius darbus. Pasidomėkite, kokios yra psichoterapijos kryptys, kuo jos skiriasi tarpusavyje, ar jos tinka jūsų problemai spręsti. Pasirinkdami specialistą, pasidomėkite jo išsilavinimu, jo priklausomybe psichoterapeutų draugijoms, patirtimi. Jei ieškote psichoterapijos mažesne kaina, rinkitės psichoterapijos studentus, kurie yra jau diplomuoti psichologai arba gydytojai. Pasiteiraukite, ar jie supervizuos jūsų psichoterapiją su labiau patyrusiu psichoterapeutu.
2. Nepamirškite, kad psichoterapija – sunkus darbas. Šalia to, kad psichoterapija pareikalaus laiko, emocinių ir finansinių investicijų, turėkite omeny, kad joje siekiame suprasti tas jūsų asmenybės vietas, kurios jums nepadeda gyventi. Nenuostabu, kad toks gilinamasis kelia skausmą, gėdą arba kaltę. Tam, kad sveiktumėm, tenka patyrinėti ir suprasti tokius sudėtingus jausmus. Nuo asmenybės brandos ir pasiryžimo priklauso, ar nepabėgsime nuo to, kas skaudžiausia.
3. Jei nutarsite nekalbėti apie kokius nors svarbius dalykus, visa kita nepadės. Psichoterapijos poveikis priklauso nuo atvirumo. Jei stengsitės apeiti kokius nors sudėtingus dalykus, pokalbis gali tapti tuščias ir beprasmis. Kartais svarbios temos pasirodo, kaip mintys ar vaizdai, netikėtai iškylantys sąmonėje, kai kalbate visai kitomis temomis. Pastebėkite juos ir pasikalbėkite apie tai su psichoterapeutu. Kita vertus, kai kuriems klausimams reikia laiko ir pasirengimo. Nespauskite savęs ir nekaltinkite, jei nedrąsu. Beje, galima pakalbėti ir apie tai, kas padėtų atsiskleisti.
4. Santykis su psichoterapeutu gali atrodyti neįprastas. Dažniausiai klientų problemos vienaip ar kitaip yra susijusios su sunkumais santykiuose. Vienas iš esminių psichoterapijos privalumų – galimybė patirti kitokį santykį, kuriame galite būti atviras, nebūti kaltinamas ir vertinamas. Jei su psichoterapeutu jaučiatės nejaukiai arba jus žeidžia jo elgesys, pasikalbėkite apie tai, išsakykite savo jausmus, išgirskite jo atsaką. Galbūt pavyks suprasti, ką jūsų savijauta sako apie jūsų elgesį kituose svarbiuose ryšiuose.
5. Būkite atsakingi už savo psichoterapijos rezultatus. Net jei jums neskiriamos namų užduotys, mokykitės stebėti savo elgesį, jausmus, reakcijas, mintis tarp susitikimų. Pamėginkite įvardinti, kaip jaučiatės prieš susitikimus ir po jų. Domėkitės savimi taip, kaip jumis domisi jūsų psichoterapeutas. Tegu psichoterapija tampa svarbia jūsų gyvenimo dalimi.
6. Susitaikykite su tuo, kad psichoterapijos poveikis gali svyruoti. Prisiminkite posakį „tamsiausia naktis prieš aušrą“. Mūsų sveikimas nevyksta nuolat kylančia tiese, ir kartais tenka pasijusti dar blogiau, nei prieš ateinant į psichoterapiją. Tenka pripažinti, kad gyvenimas gali keistis tik atvėrus tyliai maudžiančius skaudulius, naujai pažvelgus į savo patirtį ir istoriją.
7. Kai išsenka temos „apie ką pakalbėti“, prasideda tikra psichoterapija. Atvirumas ir artumas gali būti tikras iššūkis, bet tai svarbiausia psichoterapijos sąlyga. Galima ilgą laiką vengti nuoširdaus atvirumo, kalbant apie savaitės įvykius, aptariant iš anksto sudaryto sąrašo klausimus. Jei vykdami į susitikimą pradedate nerimauti – „Apie ką šiandien kalbėsiu?“, tai ženklas, kad laikas pamėginti kalbėti tai, kas ateina į galvą sėdint kliento kėdėje. Tai, kas svarbiausia, ras kelią į jūsų mintis ir suvokimą.
8. Pasirenkite tam, kad kartais kils noras viską mesti per anksti. Šį jausmą pažįsta kiekvienas, kas mėgino naują dietą ar sporto užsiėmimus. Mums sunku kantriai eiti tikslų link. Dažnai žmonės baigia psichoterapiją ne tada, kai pasiekė tai, ką planavo. Paprastai toks noras būna susijęs su terapijoje kylančiais jausmais. Paradoksas, bet kaip tik tuomet, kai priartėjame prie esminių savo sunkumų, norisi sustoti. Nepaisant to, psichoterapeutas neturėtų jūsų spausti ar įkalbinėti likti, net jei jam atrodo, kad laikas tam netinkamas. Svarbiausia, ką galite padaryti tokioje situacijoje, - pasikalbėkite apie tokį norą.

Psichoterapija – tai visada galimybė: naujai pamatyti save, savo gyvenimą, savo santykius ir tikslus. Su kokiomis bėdomis beateitumėte, čia visada galite išmėginti naujus dalykus: perdėtai racionalūs žmonės gali išmokti suprasti savo jausmus, skubėtojai ir darboholikai – gyventi lėčiau ir giliau, nuolankieji – pakovoti už save, agresyvieji – nusileisti ir nesijausti pralaimintiems.

©Audronė Nemanienė